Netikėtai atšalo oras. Vėsu lauke, drėgna ir nejauku namuose, darželyje, mokykloje. Tai lėmė spartų peršalimo ligų plitimą.

Peršalęs vaiko organizmas paprastai atsako įvairiais simptomais: čiaudulys, kosulys, balso pakimimas, gerklės skausmas, nosiaryklės paburkimas ir pan. Peršalimo ligas sukelia virusai ar bakterijos. Šie sukėlėjai labai lengvai perduodami vieno asmens kitam, todėl infekcijos greitai plinta vaikų kolektyvuose.

Neretai po bendrojo paprasto peršalimo gali vystytis komplikacijos. Vaikai suserga ryklės uždegimu, sinusitu, otitu, laringitu, bronchitu, o sergantieji bronchų astma pajunta astmos paūmėjimo simptomus. Virusai pirmiausia pažeidžia nosies gleivinės epitelį, tuomet susidaro nosies gleivinės paburkimas. Vaikai priversti kvėpuoti burna ir nefiltruotas, nesušildytas, nesudrėkintas oras patenka į apatinius kvėpavimo takus. Apatiniuose kvėpavimo takuose virusai sukelia bronchų pažeidimą: išsivysto difuzinis bronchų gleivinės epitelio uždegimas, sutrinka virpamojo epitelio funkcija.

Sergančiojo bronchų astma kvėpavimo takuose nuolat rusena lėtinis alerginis uždegimas, todėl virusas be jokio vargo pakenkia bronchų gleivinę ir padidina jautrumą (reaktyvumą ), sukelia bronchų astmos paūmėjimą. Dažniausiai bronchų astma paūmėja tiems vaikams, kurie nereguliariai vartoja ar visai nevartoja gydytojų paskirtų profilaktinių astmos vaistų. Vaikai, kurie turėjo „gydymo atostogas“ vasaros mėnesiais ir nepradėjo gydymo rugsėjį, taip pat gali pajusti viruso atakos pasekmes.

Ne vien virusai ir bakterijos lemia rudeninius astmos paūmėjimus, bet ir įvairūs alergenai: namų dulkių erkutės, kurios ypač suaktyvėja rudenį, pelėsiai, nes namuose dabar drėgna, gyvūnų alergenai ir kiti.

Vaikai nevienodai imlūs infekcijoms. Imlumą, kaip ir atsparumą, lemia įgimtos imuninės sistemos ypatumai ir įgytos savybės. Vaiko organizmo atsparumą mažina ilgas buvimas nevėdinamoje užterštoje aplinkoje, vitaminų stoka, pervargimas, peršalimas ar perkaitimas, tabako dūmai (pasyvus rūkymas), neracionali mityba.

Kadangi kontakto su peršalimo ligų sukėlėjais išvengti beveik neįmanoma, svarbu įvairiomis nemedikamentinėmis ir medikamentinėmis priemonėmis stiprinti imunitetą – organizmo gynybos sistemą.

Tai buvimas gryname ore, sveika šeimos gyvensena, subalansuota visavertė mityba, grūdinimosi procedūros, viena iš paprasčiausių – pėdų grūdinimas. Kasdienis kojų plovimas pradžioje kambario temperatūroje, vėliau – šaltesnės procedūros, trukmė – nuo 5 sekundžių iki 1–2 minučių. Grūdinimo procedūros efektyvios tik tuomet, kai laikomasi grūdinimo taisyklių – nuoseklumo ir laipsniškumo.

Silpni dirgikliai organizmą treniruoja, padeda išvengti peršalimo ligų, o vidutinio stiprumo – stimuliuoja organizmo apsaugines jėgas. Biologiškai aktyvių taškų masažas stiprina imuninę sistemą. Pateikiu keletą svarbių taškų, žiūrėkite piešinį.

Išvardintas sritis reikia paspausti, radus skausmingą vietą rodomuoju pirštu sukamaisiais judesiais 3–5 sekundes masažuoti pagal laikrodžio rodyklę (po 9–11 judesių). Simetriški taškai masažuojami abiem rankomis. Profilaktiškai taškai masažuojami tris kartus per dieną, vaikui susirgus – kas valandą. Vaiko imuninę sistemą teigiamai veikia ir haloterapijos seansai druskų kamerose.

Haloterapija – tai užsitęsusių, dažnai pasikartojančių ir lėtinių kvėpavimo organų ligų profilaktikos ir gydymo metodas. Pagrindinis haloterapijos gydomasis faktorius – aerodispersinė aplinka, prisotinta sauso druskos aerozolio. Druskų kameroje palaikoma normali temperatūra ir drėgmė.

Druskos aerozolis sterilizuoja aplinką, joje nėra nei virusų, nei alergenų. Kvėpuojant tokiu oru kvėpavimo takų gleivinė tampa atsparesnė aplinkos dirgikliams, sumažėja bronchų gleivinės uždegimas, palengvėja kosulys, pagerėja atsikosėjimas, sugrąžinamas alsavimas pro nosį. Vaiko bendra savijauta pagerėja, jis tampa ramesnis, geriau miega ir valgo, rečiau serga peršalimo ligomis, lengvesni būna bronchų astmos paūmėjimai.

Haloterapijos kurso trukmė 10–15 seansų. Druskų kameros veikia vaikų reabilitacijos įstaigose.

Rudenį reikėtų nepamiršti vartoti organizmą stiprinančių preparatų. Renkantis šiuos preparatus reikia žiūrėti į sudėtį. Geriausia, kai juose yra ir vitaminų bei mineralų. Jau rugsėjį gydytojas neretai rekomenduoja vartoti imunomoduliatorius. Tai prevencinė priemonė imunitetui stiprinti. Jie suaktyvina gijimą, pagreitina sveikimą, apsaugo nuo infekcijos atkirčio. Imunomoduliatorių efektas kliniškai pasireiškia tik po kurio laiko, todėl jie vartojami gana ilgai.

Taigi ruduo jau pradėjo rodyti savo kaprizus, o Jūs ar nepamiršote savo gydytojų rekomendacijų? Ar suskubote išsirašyti astmos profilaktinių vaistų – leukotrienų receptorių antagonistų (natrio montelukasto) ar inhaliacinių kortikosteroidų (budezonido, flutikazono)? Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad natrio montelukastas mažina virusų sukeltų astmos paūmėjimų dažnį. Taigi laiku pradėjus vartoti šį medikamentą vaiko kvėpavimo takai bus tinkamai pasiruošę atremti viruso atakas.