Gyd. Nemira Vaičiulionienė

Alerginėmis kvėpavimo takų ligomis sergančiųjų žmonių pasaulyje daugėja. Europoje alerginėmis ligomis serga apie 20-30 proc. vaikų ir šis skaičius nuolat didėja. Dažniausiai paplitusios alerginės ligos – bronchų astma ir alerginė sloga.

Vaikus ir suaugusiuosius, sergančius alerginėmis kvėpavimo takų ligomis neigiamai veikia įvairios aplinkybės:

• Bendrieji veiksniai. Šiems veiksniams priskiriamos infekcinės ligos, kenksmingos medžiagos, tvyrančios ore mūsų miestuose ir keliuose (sieros dioksidas, anglies monoksidas ir kt.). Deja, dažnai ir patalpų oras būna ne mažiau kenksmingas. Organizmą dirgina ir cigarečių dūmai, dažai, klijai, statybinės medžiagos, stiprūs kvapai (parfumerija), maiste naudojami maistiniai dažai, konservavimo medžiagos.
• Alergenai. Medžiagos, kurios patekusios iš aplinkos į organizmą gali pakeisti sukelti neįprastą būklę, pasireiškiančią įvairiais simptomais, vadinamos alergenais. Alergenai gali būti labai įvairūs. Jų patekimo į organizmą būdai taip pat skirtingi – per virškinimo traktą, kvėpavimo takus, per odą, per injekcijas ar įgėlus vabzdžiams. Alergenus galima būtų skirstyti į buitinius (namų dulkės, erkės, pagalvių pūkai), epiderminius (gyvūnų plaukai, paukščių plunksnos bei pleiskanos, žmogaus plaukai ir pleiskanos, prakaitas), maistinius (pienas, kiaušinis, žuvis, šokoladas, riešutai, citrusiniai vaisiai ir kt.), žiedadulkių (žolių, javų, medžių, piktžolių), bakterinius, vaistinius, vabzdžių nuodus (bičių, širšių, uodų ir kt.), cheminius, grybelinius (pelėsiai, grybeliai).

Dalis alergenų būdingi tam tikriems metų laikams, mėnesiams (žiedadulkės, pelėsiai), dalis susiję su profesiniais užsiėmimais (statybininkai, kirpėjai, medienos darbuotojai ir kt.). Dalis alergenų organizmą veikia ištisus metus.

Kryžminės alerginės reakcijos tarp medžių žiedadulkių, augalinio maisto ir vaistažolių

Dažnai žiedadulkėms ar pelėsiams alergiški žmonės taip pat reaguoja ir į tam tikrus maisto produktus bei prieskonius. Ši reakcija dar vadinama kryžmine alergine reakcija. Tokių maisto produktų reikėtų vengti nuolat, nepriklausomai nuo metų laikų. Žemiau pateiktoje lentelėje surašytos kryžminės reakcijos tarp medžių ir maisto produktų:

Alergija Galima alerginė reakcija Beržo žiedadulkės Lazdyno žiedadulkės, alksnio žiedadulkės, obels žiedadulkės Obuoliai, slyvos, vyšnios, trešnės, abrikosai, persikai Lazdyno riešutai, morkos, bulvės, salierai
BIRŽELIS Gegužės pabaigoje, birželio mėnesį pradeda žydėti įvairios žoliniai augalai, javai.
Javai
Rugiai pradeda žydėti gegužės pabaigoje ir žydi iki liepos vidurio. Miežiai, avižos, kviečiai pražysta birželio viduryje.
Kryžminės reakcijos pasireiškia ir su javais:
Alergija Galima kryžminė alergija Javų žiedadulkės Varpinių žolių žiedadulkės, motiejukai, miglės, paprastosios šunažolės, svidrės, nendrės rugštynės Įvairių miltų patiekalai, kruopų patiekalai, avižos, žirneliai, pupos, lęšiai, sojos, žemės riešutai
Motiejukas, smilga, varputis, eraičinas, šunažolė, avižuolė, pieninė pašiaušelė, svidrė
Šios žolės pradeda žydėti gegužės pabaigoje ir žydi visą birželį. Varputis žydi visą liepos mėnesį.
Gyslotis, dilgėlė, valgomoji rūgštynė
Šie augalai žydi birželio ir liepos mėnesiais. Galimos kryžminės alergijos su vaistine šienžole, gailiaja dilgėle, apyniu, kanape, šilkmedžiu, guoba. Su maistu alergijos mažai tikėtinos.
Kanapės
Kanapės žydi visą vasarą – nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos. Esant alergijai kanapių žiedadulkėms, kryžminės alerginės reakcijos gali būti su apyniais.